Dalinimasis - Jėga tobulėjimui!

Šios knygos autorė, ne tik mokslininkė, bet ir mama, auginanti du vaikus, turinčius Autizmo spektro bei aktyvumo ir elgesio sutrikimus (ADHD). Jos knygos išverstos daugiau nei į 25 kalbas. Visame pasaulyje ji prisideda prie įvairiausių leidinių, konferencijų ir tinklalapių. Autorės tinklapio nuoroda: www.ellennotbohm.com. 

Knyga parašyta anglų kalba, tačiau labai lengvai skaitoma, kadangi naudojama kasdieninė, šnekamoji kalba, nevartojamos mokslinės sąvokos. Autorė pateikia įvykius, pavyzdžius iš savo šeimos gyvenimo, kasdienių įvykių. Toks rašymo stilius įtraukia ir skatina mąstyti, kaip patarimus, pateiktą patirtį būtų galima pritaikyti kasdieninėje veikloje, bendraujant su vaiku ir jo aplinka bei atsakyti į kylančius klausimus. Knyga gali būti naudinga ne tik tėvams, kurie augina autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, bet specialistams, kurie su tuo susiduria profesinėje veikloje. Skaityti daugiau...

Įžanga

Pagalba šeimoms artimai susijusi su pagalba jaunuoliams. Tai buvo dar viena priežastis sukurti naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, perorganizuoti savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius, sukurti atvejo vadybininko, mobilių komandų ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau – TBK) funkcijas bei kitas priemones. Visa tai susiję su pagalbos teikimu auginant vaikus ir jaunuolius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria riziką. Kartais tai gali būti dėl smurto ar pagrindinių  poreikių trūkumo, kurių reikia, kad asmuo taptų savimi gebančiu pasirūpinti suaugusiuoju ir gebėtų tinkamai pasirūpinti savo aplinka. 

Ankstesniuose straipsniuose mes pateikėme pokyčius pagalbos šeimoms teikime, kurie paremti socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų patirtimi ir praktikiniais pavyzdžiais (ankstesnių straipsnių sąrašą galite rasti 1 priede).

Dažniau dėmesys buvo skiriamas tėvų įtraukimui į pagalbos procesą nei jaunuolio įtraukimui. Viena vertus, tai savaime suprantama, kadangi pagalba vaikams yra susijusi su tėvų ar kitų suaugusiųjų, kurie yra aplink vaikus, požiūriu/elgesiu, kita vertus, jaunuoliai pasakys: „Tai – mūsų gyvenimas“, „Mes turime savo nuomonę ir norime būti išgirsti bei priimti rimtai“. 

Šalia šeimos, vaiko ir jaunuolio raidai bei jo tapimui suaugusiu atsakingu asmeniu, vaidina svarbų vaidmenį mokykla. Joje vaikai praleidžia daug laiko. Čia taip pat lengvai gali kilti konfliktai! Kai tai atsitinka ir konfliktai yra sudėtingi, įsijungia Vaiko gerovės komisija. Tą iliustruoja žemiau pateikti pavyzdžiai. 

Kai kalbame apie Vaiko gerovės komisiją, svarbu įvardinti bei suvokti, kad ji, priklausomai nuo jos tikslų, gali turėti skirtingas funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudėtis (nariai) priklauso nuo jos tikslo. Apibendrintai tariant, komisija pradeda veikti/ įsitraukia kai:

- svarstoma, ar vaikas, turintis specialiųjų poreikių, gali lankyti mokyklą ar darželį; 

- mokykloje mokiniai sukelia dideles problemas (Vaiko gerovės komisija organizuojama mokykloje); 

- problemos yra labiau komplikuotos, galima kreiptis pagalbos į TBK. Sprendimai priimti šios „aukštesnės valdžios“ turi tolimesnių padarinių. Kai įsitraukia TBK, tėvams ar globėjams siunčiama žinutė yra: „situacija yra iš tikro labai rimta ir ji turi keistis“ (daugiau informacijos galite rasti 2 ir 3 prieduose). Skaityti daugiau...

Pasiėmiau iš bibliotekos angliškai, bet išgirdau per radiją reklamą jau apie lietuvišką vertimą. Mano supratimu, socialiniams darbuotojams (ir kitiems dirbantiems su pažeistomis grupėmis), be to, visiems gyvenantiems posovietinėje (taigi traumavusioje) erdvėje būtinos žinios apie traumuojančias patirtis ir jų poveikį.

Indrė Gajdosikienė

Vilniaus universiteto dėstytoja

Įžanga  

Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. 201 8 m. liepos  1 d. įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų  įstatymas (toliau – Įstatymas).  Šių metų sausio mėnesį įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, o tai rodo, jog įstatymas vis dar keičiasi. Įstatymo dėmesio centre yra  kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai. Kitais žodžiais tariant, Įstatymas yra apie tai kaip gerai rūpintis vaikas ir kaip suteikti reikiamą paramą/ pagalbą, kai to reikia.

Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais. Pažvelgus plačiau, į šį sudėtingą procesą, padedantį vaikui tapti suaugusiu, daugiau ar mažiau yra įtraukti kiti asmenys - tai ir giminaičiai, mokytojai, globėjai bei kiti asmenys, turintys kontaktą su  vaiku.  Vaiko auginimas turi tam tikrus standartus/taisykles, tačiau tuo pačiu metu tai labai individualus procesas, susijęs su vaiko galimybėmis, jo/jos gyvenimo aplinkybėmis ir jo/jos patirtimi jį/ją supančiame pasaulyje.  Kai šis procesas rimtai sutrinka Įstatymas apibūdina procesus, kurie  turi būti pradėti, siekiant išspręsti problemas ir įveikti sunkumus. Tai labai sudėtingas procesas, kadangi įsitraukia daug specialistų, turinčių skirtingas kompetencijas, išsilavinamus, užduotis ir dirba skirtingose organizacijose. Skaityti daugiau...

Šiuo metu visas pasaulis išgyvena nežinomybę dėl pandemijos. Yra įvairių kraštutinumų, kai žmonės desperatiškai pradėjo bijoti bet kokio kontakto; kiti iš viso mano, kad virusas sugalvotas dėl politinių tikslų; treti tuo tarpu bando išlaikyti ar atkurti sveiką santykį, kuris buvo labai trapus, kai visi privalėjo laikytis tam tikro lygio izoliacijos. Šiame kontekste išryškėjo įvairios galios ir nugalinimai. Norint atkurti lygiavertį santykį su kitais ir su savimi, kaip niekad praverstų klausimų kėlimo įgūdžiai.

“Kas pagalvota - nebūtinai pasakyta;

Kas pasakyta - nebūtinai išgirsta;

Kas išgirsta - nebūtinai suprasta;

Kas suprasta - nebūtinai priimta”

Konrad Lorenz

Naujai pradėjęs dirbti seniūnas pakvietė socialinę darbuotoją pas save į kabinetą ir paprašė, kad papasakotų, ką ji dirba. Socialinė darbuotoja sutriko, nustebo ir pajuto, kad ją nori kontroliuoti. Ji atsakė keliais sakiniais bendrą esmę ir išėjo. Skaityti daugiau...

Bendraudama su socialiniais darbuotojais, lydinčiais sudėtingas šeimas, pastebėjau labai panašią tendenciją, kuria noriu pasidalinti. Gal tai bus impulsas refleksijai ar diskusijoms. 

Pastebiu, kad kai šeimos patenka į kritines situacijas, kuomet reikia kažką gelbėti, vaiko gerovė būna pavojuje, socialiniai darbuotojai dirbantys su tomis šeimomis dažnai turi labai aiškiai išdirbtus algoritmus, kaip jiems reikia reaguoti. Jie veikia greitai nepaisant stokojančio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir patiriamos rizikos. Tuomet jei domiuosi,  kas vyksta jų darbiniame gyvenime, atsakymas būna labai aiškus- buvo atvejis. Apie jį ventiliuojamės su kolegomis, šeimos nariais ir supervizijoje.  

Bet  po to seka etapai, kuriuose šeimos gyvena be ypatingų kritinių situacijų. Kartais vaikščiodamos ant plono lyno, lyg tiksinti bomba, kuri socialinių darbuotojų nujautimu kažkada vėl sprogs. Kartais šeima iš ties daro teigiamus pokyčius, ir atsiranda viltis, kad situacija turi šansą gerėti. Ir jei toje fazėje domiuosi, kaip gyvena socialiniai darbuotojai, atsakymas būna „viskas gerai“. 

Aš dažnai keliu klausimą, kas vyksta toje „viskas gerai“ fazėje,  kam yra išnaudojamas šis laikas. Ir jaučiu, kad tai dar reikia įsivardinti, algoritmų šioje fazėje nėra. Gal tai laikas, kuomet socialiniai darbuotojai ilsisi po patirto streso ir.. ruošiasi kitam atvejui. Skaityti daugiau...