Šiame straipsnyje galite susipažinti, kaip socialinis darbas, socialinio darbo patirtis ir santykio svarbos suvokimas yra pritaikomas švietimo sistemoje ir kokį poveikį tai gali turėti jaunuoliams, mokyklos bendruomenei ir aplinkai. Kaip galime itin formalioj švietimo sistemoj surasti kūrybiškų darbo būdų, praplėsti savo darbo ribas ir taip išmokti būti vieni su kitais.
Interviu su Trinus. Neformalus darbas formalioj aplinkoj.
- Gal galėtum papasakoti, kaip Jūs, Trinus nusprendėt dirbti neformaliai formalioj aplinkoj?
- Galima sakyti, kad taip. Nes dirbame mokykloje ir sugalvojam kaip panaudoti socialinį darbą, neformalų ugdymą išbandyti su mokiniais. Ir su klase dirbti ne kaip su klase, bet kaip su grupe. Kad klasė būtų su savo išgyvenimais, su savo patyrimais ir suteikti jiems galimybę per neformalias užduotis patirti kartu, išgyventi dalykus. Po patyrimų su jais kalbėtis, reflektuoti. Iš tikro tikslas yra tai, jog jaunuoliai vienas kitą geriau pažintų. Na tokių gilių tikslų negalim išsikelti, nes mes atvažiuojam tris, keturis kartus per metus į mokyklą. O didįjį darbą turėtų atlikti mokyklos bendruomenė. Darom atvejo aptarimus su mokykla, mokytojais, pavaduotojais, kitais specialistais. Sakom, ateikit į susitikimą tie mokyklos darbuotojai, kam ta klasė rūpi ir tada mes pasidalinsim savo įžvalgomis. Po susitikimų individualiai pasiskirsto, kuris mokyklos darbuotojas gali individualiai dirbti su jaunuoliu, kas gali susisiekti su šeima ir panašiai.
Mūsų toks didesnis tikslas suteikti atgalinį ryšį mokyklai, ką jie galėtų daryti toliau su klase. O pirminis tikslas, jog klasė geriau pažintų vienas kitą. Gal keistai skamba, ką sakau. Atrodo, kad klasė sėdi didžiąją laiko dalį kartu, bet realiai jaunuoliai vienas kito nepažįsta, jei jie yra palikti ir turi tik klasės valandėles, pertraukas ir kelias išvykas. Skaityti daugiau...